- apibyrėti
- apibyrė́ti vksm. Takai̇̃ apibyrė́jo auksi̇̀niais lãpais.
.
.
apvirsti — apvir̃sti K 1. intr. SD323, Sut, BzF199, RtŽ, Š, ŠT169, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ pargriūti, parkristi iš vertikalios padėties ant šono, ant žemės: Su vežimu apvirtaũ bevažiuodamas J. Aukštą vežimą susikrauni, o kelio gero nėrai, tekdavo apvir̃st su … Dictionary of the Lithuanian Language